BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Tell me lies

Sapnuoju ir sapnuoju.
Vieną naktį - kad man krenta dantys, imu vieną dantį po kito, liečiu juos, kliba, jie atsiskiria nuo dantenų ir lieka mano pirštuose. Sapne bėgu pas mamą ir klausiu, ką man daryti, kodėl taip vyksta, gi sapnuoti krentančius dantis reiškia mirtį?
Šiąnakt sapnuoju, kad turiu kūdikį ir niekaip nemoku nulaikyti jo galvytės, ir galvoju sau - gi ne pirmąkart vaiką laikau, čia gi nėra taip sunku, bet ta galvytė vis atsilenkia ir lūžinėja, ir ji tokia mėlyna; vis dar sapnuodama labai bijau, kad neturėsiu pieno, pieno turiu, ir prisimenu visus skaitytus straipsnius, kaip reikia tinkamai maitinti vaiką, ir nieko nebemoku; ir vėl klausiu mamos, nu kodėl man taip nesiseka.

Šiaip viskas labai greitai bėga, aš dirbu ir dirbu ir dabar man tai patinka. Noriu tapetų miegamajame, geltonų su baltom gėlėm ar paukščiais –
Kartais pagalvoju apie tave, bet mūsų paukščiai jau rado namus, jaukius namus, mažytes lesyklėles; tikiuosi, ir savojoje jautiesi jaukiai ir ramiai ir durys, jei rakinamos, vis tiek gali būti atidarytos.

Tai pasakyk man dabar, ar tikrai tau reikėjo laisvės, mielas mano paukšteli?

Nebetikiu, turbūt ir pats jau nebetikėtum tuo, ką man kažkada pasakojai.
Dabar, kai nesimatėme tūkstantį dienų, aš žinau apie tave gerokai daugiau nei tada, kai užmigdavom kartu, ir žinau apie tave gerokai daugiau nei tu pats apie save žinai.
Moterys taip moka, paukšteli. Moterys moka nebetikėt šimto metų senumo pasakom.

Patiko (3)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą