BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Let the bridges I burn light me the way

Laikas bėga, ir vis labiau įsitraukiu į mūsų buitį, į mūsų namus, ir kartais man pasidaro baisu, kad pamirštu visus savo vienos kelius, sudeginu tiltus, kaip lapė uodega užšiūruoju visus ankstesnius pėdsakus. Ir nebeturiu kur išeiti.
Noriu vyro, kuris manimi vėl žavėtųsi, - tai nebūtinai turi būti tu. Nes kartais mūsų namuose - tavo namuose - nesijaučiu esanti gera ir graži. Nesijaučiu tokia ir pati sau.
Noriu vyro, kuris manimi vėl žavėtųsi; iš dėžutės traukiu seniai M. man dovanotą apyrankę ir einu su ja į darbą, ir noriu papasakoti, parodyti, išrėkti  tau, kad šita graži apyrankė man dovanota kito vyro.
Ar kada nors bijojai mane prarasti?

R. sakė: o gal tiesiog reikia saugoti save ir nedovanoti neapsisprendusiems vyrams?

Ir man vis kyla mintis, kad kažkada, prieš dvejus metus,  padariau klaidą stengdamasi įrodyti tau, kad aš esu gera moteris. Nes aš ir taip esu gera moteris.
Kažkam aš juk būčiau labai gera ir pakankama moteris be įrodymų?

Nebežinau, kuo tikėti ir kiek galima tikėtis iš šito gyvenimo. Tik labai norėčiau, kad dar kada kas nors apie mane rašytų taip, kaip P. rašė apie kažką.

Patiko (6)

Rodyk draugams

Komentarai (1)

  1. Labai suprantama ir gražu.
    Bet ten, už tvoros žolė tik atrodo žalesnė…

Rašyti komentarą