BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

All the dark places

kur tamsu kur baisu ten kur jau pabuvai

Kaip keista, ir kartu jau nebekeista, kad visos paauglystės šyzos, visos juodos mintys, all the dark places inside my head, - jos, kaip ir meilė, niekada nesibaigia. Jos tiesiog atsiveria, tos milžiniškos traukiančios juodosios skylės, kad ir kaip priešintumeis, taikytum sau visokias teorijas, mėgintum nuo savęs pabėgti dienų dienomis rinkdamasi plyteles voniai ir grindlenčių atspalvį.

Jos ateina netikėtai ir ilgam, tik dabar, kitaip nei paauglystėje, nebėra ko laukti.
Tas šlykštus jausmas, kad visąlaik tiesiog melavai sau, kad viskas gerai, kad tu esi gera ir maloni ir patinki žmonėms, o žmonės yra geri ir malonūs ir linki tau gero.
Iš tiesų tai niekas tau nieko nelinki, ir tau nebe septyniolika.

Užmerkiu akis, įsivaizduoju, kad esu migla virš pievos, ir mane nupučia vėjas.
Ramuma.

Rodyk draugams

Let the bridges I burn light me the way

Laikas bėga, ir vis labiau įsitraukiu į mūsų buitį, į mūsų namus, ir kartais man pasidaro baisu, kad pamirštu visus savo vienos kelius, sudeginu tiltus, kaip lapė uodega užšiūruoju visus ankstesnius pėdsakus. Ir nebeturiu kur išeiti.
Noriu vyro, kuris manimi vėl žavėtųsi, - tai nebūtinai turi būti tu. Nes kartais mūsų namuose - tavo namuose - nesijaučiu esanti gera ir graži. Nesijaučiu tokia ir pati sau.
Noriu vyro, kuris manimi vėl žavėtųsi; iš dėžutės traukiu seniai M. man dovanotą apyrankę ir einu su ja į darbą, ir noriu papasakoti, parodyti, išrėkti  tau, kad šita graži apyrankė man dovanota kito vyro.
Ar kada nors bijojai mane prarasti?

R. sakė: o gal tiesiog reikia saugoti save ir nedovanoti neapsisprendusiems vyrams?

Ir man vis kyla mintis, kad kažkada, prieš dvejus metus,  padariau klaidą stengdamasi įrodyti tau, kad aš esu gera moteris. Nes aš ir taip esu gera moteris.
Kažkam aš juk būčiau labai gera ir pakankama moteris be įrodymų?

Nebežinau, kuo tikėti ir kiek galima tikėtis iš šito gyvenimo. Tik labai norėčiau, kad dar kada kas nors apie mane rašytų taip, kaip P. rašė apie kažką.

Rodyk draugams

Ramybė, širdie

Dabar, kai kartais paskaitau mergaitiškus forumus, tos aptarinėjamos meilių problemos man atrodo tokios juokingos!
Ir skaitant vis ateina mintis - buvau jauna durna, bet TOKIA durna, kaip jos, tai nebuvau. Nors iš tiesų - buvau taip, kad net gėda prisiminti :)

Iš tiesų - nieko amžino nėra, ir viskas praeina, ir viskas išblanksta - ir gera, ir bloga. Ir tai yra vienas labiausiai paguodžiančių dalykų.

Dar labai guodžia mintis, kad gyvensi, kad ir kas nutiks, gyvensi, kad ir kas paliks tave, kad ir su kuo pati atsisveikinsi. Gyvensi visur, visuose miestuose, visuose paežerėse, ir visur tau bus gerai.
Bėgant metams supranti, kad pamiršai žmones ir įvykius, pamiršai save ankstesnę - bet taip lengva gyventi be visų metų naštos, be emocijų naštos, be kažkokių paaulystės lūkesčių sau BŪTI kažkuo: rašytoja, kūrėja, i’m so fucking special, i’m so in love. Jau lengva pasakyti sau ir kitiems - aš nesu ta, kuri buvau; aš nebenoriu, kad iš manęs kažko tikėtumėtes.
Toks ramus žinojimas, kad viskas bus gerai, kol turi save.

Merginos, kurios dar tik laukia kažko, kas jas išgelbėtų; kurios dar tik laukia savęs tokios, kokia būsite; kurios kartojate sau vardus, veidus ir vietas - žinokite, kad viskas bus gerai, kad jūs esate daugiau nei prisiminimai ir lūkesčiai, kad jūs esate dabar - čia, ant šitos kėdės, vienui viena stipri ir atsakinga, ir tai yra jūsų laimė.

Rodyk draugams