BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Ėjimas žirgu

- Gyvenime esi arba pėška, arba karalius.
- Aš esu ėjimas žirgu.

Tie keisti keisti pokalbiai apie tai, kas lieka po dešimties metų.
O tada? Mes gyvenom eilėraščiais, Vilnium ir calsbergu, mūsų naktiniai sugrįžimai, šokiai iki ryto ir girti skambučiai į niekur. Galbūt kažkur giliai niekas nepasikeitė?

Po tų keistų pokalbių apie tai, kas lieka po dešimties metų, pasijuntu kalta ir nuperku vyrui dovaną. Nes gyvenimas yra čia ir dabar.
Man beprotiškai reikia kur nors išeiti, apsiauti aukščiausius kulniukus, sugarbanoti plaukus, pasiimti tave ir negrįžti iki aušros. Aš alkstu bučiuotis Senamiesčio gatvėse, gerti gint-tonic’us, šokti iki negalėjimo.
Man beprotiškai reikia prisiminti save, sugalvoti save, išrėkti save tau.

Ne gyvybės vanduo tavo gerklę ir smilkinius plovė
Chrestomatinis noras numirti tavęs neišgelbės
Tebestovi šventyklos bet jau pražiūrėtos šventovės
Kur prieš tūkstantį metų nulipo nuo žirgo hidalgas

Kur skaitei kaip mylėjo ir žudė nemylinčius danas
Ties dangum kur jau nyksta grafystės ir auga griuvėsiai
Ar ne tavo dvasia šunimi ten keleiviui vaidenas
Ir kai nieko neliks ar ne tu ten iš ilgesio dvėsi*

- Galų gale lieka karalius ir žirgas.
Tai galų gale, kas liko šitoje partijoje? Žirgas ir karalius, chatinantys feisbuke.


*Ališauskas, Arnas. Prisukama karalystė: Eilėraščiai. – Vilnius, LRS leidykla, 1996.

Rodyk draugams