BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Septynis ilgus metus

Aš vis prisimenu tave, vis blyksteli prisiminimuose be jokio jausmo, be minties - mažyčiai flashai,
kaip pasakojai apie ankstesnę savo moterį - ji visuomet šukuodavosi plaukus prieš eidama miegoti,
ir aš, vakarais šukuodamasi plaukus, vis prisimenu tą moterį, tą jauną merginą, kuri manęs labai liūdnai nemėgo, nes buvome iš skirtingų pasaulių, iš skirtingų visatų
iš to pačio blokinių daugiabučių rajono
kuriame tave ir palikau, ir niekada neišėjai iš jo

Aš vis prisimenu ką nors be jokio jausmo, be minties - mažyčiai flashai: skardis Mindaugo gatvėje, alus iš skardinių; mokyklos stadionas; nebūk tokia įsitempusi; sapnuoju, kaip su Amžiną atilsį prosenele einame siūtis suknelių kažkur prie senojo Panevėžio Klevo.
Nebėra prosenelės, nebėra senojo Klevo, ir niekur nebėra tokių suknelių - iš žalio tvido, šiltų, čiut po keliais.
Nebėra nieko, iš kur aš atėjau.
Visada yra kur sugrįžti

Sėdžiu lėktuvuose ir suprantu, kaip velniškai baisu, kad visada yra kur sugrįžti - iš visų kelių, iš visų rankų, septynis ilgus metus sugrįžti į tą patį rajoną, rakinti duris tuo pačiu raktu, atsidaryti tas pačias duris. Užsidaryti tas pačias duris. Užsikloti antklode.
Visos babaisos čia jau pažįstamos, čia jau niekas manęs nebegąsdina, tik
tik kiek baisu, kad būsiu čia per ilgai
ilgiau, nei norėtųsi, trumpiau,
nei baigsis mano meilė
kuri tiek laiko laukė rankų, kurios paglostys,
kuri turbūt visąlaik lauks rankų, kurios paglostys
visuomet baikščiai susigūžusi kaip kampe užspiesta lapė, kuriai šalta šalta šalta

ir aš nežinau, kokia jėga liepė tau palikt mano salą
turbūt tai nemirtingų dievų valia šaukė tave į kelią
ir todėl aš stoviu viena tarp smilčių ir žiūriu, kaip kyla burės
neužteko man sulaikyti tave jėgų
bet išplauk, ir man būsi pražuvęs
*

*R. Radzevičiaus tekstas, dainuoja Smilgevičiūtė ir Skylė

Rodyk draugams