BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Apie pavasarius

Visuomet labai bijodavau pavasario. Pavasariais man būdavo blogai, labai blogai, labai juoda, labai baisu. Tik pernykštis jau buvo lengvesnis, o šis mane įkvepia. Gal tie baisieji pavasariai išaugami taip, kaip išaugama baimė nusirengti prieš kitas akis?

Nebegaliu rašyti. Niekaip nebegaliu rašyti. Kai noriu įsimylėt, kai galvoju apie rytą su tavimi, visuomet mintyse turiu paragrafą rizikų valdymas. Strategijos, taktikos, savivertė ir planai dėlioja mano gyvenimą visiškai išbraukdami iš jo poeziją.
Nes nėra nieko nesuvaldomo. Nes nėra nieko itin reikšmingo. Nes viskas yra pakeičiama ir viskas yra pakenčiama.
Ir aš nebesu išsiilgusi meilės.

Ir aš nebesu išsiilgusi meilės - pasakiau turbūt pirmąkart gyvenime.

Rodyk draugams

Sudie sudie darkart sudie

Vieną sekmadienį žiūriu į šalia sėdintį vyrą, jis toks gražus, jis taip įtraukiančiai kalba man, ir suprantu, tada aš visiškai suprantu, kad negaliu tavęs palikti vieno tą sekmadienį, ir tada mes važiuojam
važiuojam važiuojam per tamsius miškus ir siaurus kelius, skendinčius rūke, ir tada
tada aš suprantu, kad jau viskas, dabar aš jau tikrai įklimpau čia
ir viskas kitaip nei ankstesniais kartais - jei nebūsim kartu, nė vienas mūsų nemirs nei iš bado, nei iš liūdesio
liūdesio liūdesio liūdesio
ir naktį prisiglaudžiu prie šiltos tavo nugaros, nes ne, niekur aš neisiu

ir neinu gerti arbatos su senom gyvenimo meilėm, na, kas iš viso to, kas iš tų akių, kurios galėjo kalbėti man švelnumą kažkada - bet nekalbėjo
ir taip daug turim už nugaros, ką prarasti - aš ir gyvenimo meilės

norėčiau prie zakso kada paduoti jų moterims puokštę gėlių - labai laimingai, labai nuoširdžiai, labai sudie

kasnakt žiauriau aš išeinu sudie
ir visa tai kas buvo pasakyta
išliks tačiau ne žodžiai ir ne tie
kuriais meldžiausi keikiausi kas rytą*

atradusi tave, aš atradau tiek laisvės, tiek švelnumo, tiek stiprybės, meilės savy.
kur viską padėti?

*Aidas Marčėnas, Tylus sudie

Rodyk draugams