BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

(lay beside me)

Tos svaiginamai karštos rugpjūčio dienos, kai visi miestai tėra saulė, asfaltas ir dulkės; dulkės, limpančios ant odos, dulkės ant kelio, dulkės ant padų, kai susigūžęs nuo vaiskumos slapstaisi šešėliuose. Svaiginamai karštos rugpjūčio dienos, kai slapstaisi traukiniuose, guli ant vėsių vonios kambario plytelių. Kurį laiką net pamiršti galvoti apie tave.
Tu man tarsi vanduo.

Mano rankos šaltos ir sausos, jos nieko neglosto, jos nieko neliečia. Vardai, vardai žiūri į mane nuo gatvių lentelių. Tie žvilgsniai šalti ir nieko nepamenantys.
Čia ėjau namo, buvo rūkas, rūkiau, neskubėjau į autobusą.
Čia ėjau pas tave, vaikštinėjau ratais; per šitiek metų tas miestas tapo begalinis ir niekada jame nebesusitikome.

lay beside me, tell me what they’ve done
dainuoja mano mylima Metallica, kurios niekada nesiklausei.

Rodyk draugams

(tavo kvapą aš sapnuoju)

Kaip neįsivaizduojamai sunku pamiršti, ką taip galvojai, ką susikūrei, ištirpinti tuos jau beveik atgyjančius pirštų galiukus kasdienybės migloj. Klausyt melancholiško ritmo. Apsimesti, kad nieko nebuvo. Ar tau ne vis tiek.
Ne, ne vis tiek.

Turiu per mažai gražių ir ramių žodžių;
pas ką jie išeina, kai mane palieka? Kam jie glosto plaukus? Aš nepažįstu tų moterų, ant kurių lūpų jie sutūpia nakčiai; gal jos jaunesnės nei aš. Įsivaizduoju jas nedažančias plaukų, vilkinčias plonom suknelėm, per kurių peršviečiamas nugaras ryškėja menčių kontūrai.
Aš nieko negaliu jums duoti.
Aš turiu tiek daug; kodėl nieko neklausi, kodėl neklausai manęs.

Tos moterys irgi nori išvažiuoti toli nuo čia. Ir jos išvažiuoja. Gražūs, lengvi atsisveikinimo žodžiai plevena aplink jas nueinančias kaip verbenos kvepalų aromatas, kurį ilgai užuodi prabudęs naktį. Tavo kvapą aš sapnuoju.

Niekada nebūsiu viena jų.
Aš lieku čia, prie šito stalo, ir prisimenu šviesias tavo akis.
Ar ne vis tiek.

Rodyk draugams