BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Crime scene

Bijau mūsų pokalbių, bet kažkaip šalia tavęs pasidaro ramu.
O šį savaitgalį aš verkiu ir verkiu. Verkiu kine žiūrėdama filmą apie madą. Taip užsikūkčioju, kad neriu iš salės pasirodžius pirmiems titrams, dar neužsidegus šviesai.
Verkiu pabudusi naktį, nes taip šalta ir liūdna, o tu miegi, ir, jei turėčiau didelį piktą šunį, būčiau išėjusi pasivaikščioti. Tiesiog.
Verkiu vakare, uždavusi tau šimtus klausimų ir pasakiusi šimtą savo atsakymų, nes sekmadienis, nes pilnatis, nes turėjome dirbti, nes nenoriu dirbti, tiesiog nebežinau, ar man patinka ofisai ir jų dienos šviesos lempos, kavos aparatai ir vienodi puodeliai, nes nenoriu savo namų, nes noriu mūsų namų, nes nežinau, ko tu nori.

Aš pati dabar žiūriu į save kaip į crime scene. Ką man daryti su šituo visu mess? Kaip man save susirinkti, jei reikės, ir kur man save padėti?

Palaikyk dar čiut mano ranką, ok?

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą